Jis pabučiavo mane ... į kaktą, palikdamas
tarp antakių savo lūpų antspaudą:
du vertikalius brūkšnius.
Aš sėdėjau ties langu, svajodama
apie Jo sekantį apsilankymą.
Kavinės tarnautojas atnešė ant stalo padėklą
su garuojančia kava,
žvelgdamas į mano kaktą, užjaučiamai paklausė:
Lady, are you in pain?
(Leidi, ką jums skauda?)
*********   *********   *********
Plaukų sruoga dangstau
pabučiavimo antspaudą,
nes pasaulis sunkiai taikstosi prie jo,
o aš nenoriu aiškinti pasauliui,
kad šie du vertikalūs brūkšniai
tarp mano antakių
priklauso ... Narsumo Angelui.
*********   *********   *********
Aš žvelgiu į šviesą,
plevenančią ant tirpstančio vaško paviršiaus,
mintys pinasi su maldos žodžiais,
viskas stingsta laike,
tik kažkur Šiaurės vėjas,
kaip sužeistas paukštis, plaka savo sparnus į žemę,
dar vienas ruduo
purvais drabsto manąją širdį,
kažkas prisimins ne mane,
iš sienos portreto tėvo ir motinos visažinančios akys
tyliai stebi gyvųjų gyvenimą,
tur būt, ne jų galioje apsaugoti savo vaikus
nuo skaudžių suklupimų.
Baigia tirpti žvakidėje vaškas,
ant jo paviršiaus,
išskleidęs grakščiuosius sparnus,
pasirodo Narsumo Angelas.
*********   *********   **********