Laiškai nesudeginti kalba
apie gyvenimo vingius,
ant akmenuotų laukų - laisvės vėjai,
nuotraukų popieriuj - džiugesio valandos,
kai žalvariniai varpai, lyg trimitai,
skelbė viešnagę dievybės,
mūsų bendravimo menas - tiesiogis:
Tu pasirodai nepakviestas
ir vėl iškeliauji be žodžių į trečią planetą
nuo Žemės,
o vasara čia... niekuomet nepasieks
savo kranto.
*********   *********   *********
Ši valanda tegul pavirsta Tavo valanda
svetainėj su ryškiais saulėlydžiais,
kalbėk per ją su manimi,
o aš klausysiuos Tavo subtilių istorijų,
praturtink vakarą dvasingumu,
skaityk manas mintis ir norus,
širdies plakimas atkartoja Tavo žodžių ritmą,
atsikartoja aidu nuopuolis žvaigždės,
kai ji sudūžta į smulkias šukes likimo,
kažkas prasitarė,
kad angelai negal šypsotis,
o aš vis nedrįstu pažvelgt Tau į akis,
atidėlioju viską rytdienai. 
*********   *********   *********