Švilpauja tik vėjas     
Rudenio palaukėj.
Guli akmenėlis.                         
Ko jis kantriai laukia?

Retai saulė šildo,
Lietus skruostus prausia,
O kaimynės dilgės –
Piktos ir bejausmės.

Bet ateis žiemužė,
Snaigės jį užklostys.
Akmenėlis bals vis,                                       
Blizgūs bus jo skruostai.                         

Nyks šiurkštus jo veidas,
Rims jautri širdelė,
Kai žiema paglostys                                   
Akmenį prie kelio.