ANT KALVOS

Tas apleistas namas,
Sulygintas su žeme,
Subjaurojo kraštovaizdį,
Parašyta nutarime...

Liko tik obelis sena
Aitriais vaisiais vedina
Ir išdžiūvęs šulinys,
O į jį - spjaudyti gali.

Tenai kartais ateinu,
Ieškodamas ramybės,
Ir į pasaulį nueinu,
Ieškodamas teisybės.