Ar tau užteks drąsos paimt už rankos Tiesą
Ir vesti per nuvargusias mintis?
Tiesa – liepsna, prisilpsta, bet negęsta niekad,
Jinai mūsų išganymo viltis.
 
Tiesa ne tiktai šviečia, kartais – sunaìkina,
Atrodė, tvirtus tiltus tarp krantų,
Ir pasibaigia netikros draugystės laikas,
O aš tiesos galybę pajuntu.
 
Ar tau užteks jėgų, paėmus Tiesos ranką,
Jos nepaleist, kai degins lyg ugnis,
O iškankintą sielą – padengs skausmo laukas,
Po kojomis – aštrūs erškėčiai kris?
 
Ar tau užteks jėgų...