AŠ BŪSIU TAVO...
 
Aš – žalio miško ąžuolas stiprus,
Nevengiantis audrų nei vėjų,
Aš – skausmas tavo kenčiančios širdies,
Nes netikrumą kartais sėju.
 
Tu, lyg liana, mane apkabink,
Tvirtai laikyk ir nepaleiski,
Metų saulėlydžio kartu sulauk,
Po to išteisink ar nuteiski.
 
Kol reiks priimt sprendimą – tau sakau:
– Laja žaliuos, kaip kad žaliavo,
Kai laikas pasikvies numest lapus –
Net ir tada aš būsiu tavo.