Aš esu!
 
Pasiklojau patalą ramunių pievoj
Užsiklojau antklode iš debesų
Įkvėpiau gyvybės savo sielai
Ir sušukau pasauliui
„Aš esu!“
 
Esu.
Pavasarį, kurs beldžias
Nedrąsiai saulės spinduliais langan
Išplaukę lytys veržiasi į krantą
Ir savo didžią jėgą dovanojo man
 
Esu.
Kai vasara kaitra alsuoja
Šilauogių ir žemuogių kvapu
Kai jūra ošia ir įdegęs kopų smėlis
Vilioja, kviečia „Eikš draugėn ir tu“
 
Esu.
Rudens audroj paklydus
Kai lūžta sunkios šakos obelų
Užrašęs mano vardą šelmis vėjas
Prisakė paukščiams nešti ant sparnų
 
Kai gruodžio rankos glosto žemę
Tose glamonėse ir aš esu…
Esu visur – mažoj kruopelėj smėlio
Esu didingoje platybėj debesų