Aš norėčiau būti ašara ant skruosto,
tau suteikt tikėjimą skausmo valandoj,
kad many atrastum viltį ir paguodą,
kai pražys vienatvė vakaro tyloj.

Aš norėčiau būti kuždesiu ramunės,
tau išburti meilę žiedlapiais baltais,
kad sapnuos ateitų pas tave laimužė,
kai po pievas braidžios alkanas ruduo.

Aš norėčiau būti tau rauda gegulės,
nusileist ties langu ant obels šakos,
išsakyti ilgesį, kai žara už girių
paskandins saulėlydį debesų migloj.