Ateities afišose tiktai balta dėmė
Ir niekas jau manęs neatpažins
Kokia gi mano nuodėmė baisi
Atims iš manęs pasaulį tokį ryškų
Visada manęs klausys beribė tuštuma
O saulė man atstos gal foto blykstes
Kokia teisybė arba netiesa
Man nebeleis jau jaustis įžymybe
Gal būsiu pamirštas, bet vis labiau laimingas
Tikiuos, kad bent archyvuose išliksiu aš prasmingas
Ir tikrai nesigailėsiu kodėl buvau aš nuoširdus
Kai reikėjo apsimesti, kad išlikt
Ir tikrai nesigailėsiu kodėl buvau aš nuoširdus
Kai reikėjo apsimesti, kai reikėjo išlikt....
Ateities afišose
Ateities afišose tiktai balta dėmė
Ir niekas jau manęs neatpažins
Gal ši daina šiek tiek ir per anksti
Bet pabaiga ateis – reik pripažinti...
Commenting expired for this item.
No comments