Atpažinsiu tave, nespėliojant,
kai vasarų vėjas
nudžiovins nuo palangių
lietaus krikštolinius lašus,
per dienas, lyg upokšnio
vandens nuskubėjimą,
vėl saulėlydis žers į akis
paslaptingų miražų sapnus.
*****     *****     *****     *****    
Sklis sonetai gražiausia melodija
nuotraukų rėmuos,
iš sidabro žvakidžių prisikels
gaivalinga ugnis,
taip pasveikins tave mano žemės
nežemiškas mėnuo,
kai virš medžių banguos
trumpalaikė svajonių naktis.
*****     *****     *****     *****
Mums abiems - apsilankymas
taps vėl... akistata meilės
tarp viltingos paguodos
ir neprarasto aido giesmės,
nuvingiuos mūsų žingsniai
į amžiną tolių pašvaistę,
liks tik, ilgesiu dvelkianti,
neužgęsusios laimės žvaigždė.
*****     *****     *****     *****     *****
Atpažinsiu tave ne žvilgsniu,
bet siela nuskubėjusių amžių
ant gyvenimo slenksčio,
lyg pašėlusios jūros ribos,
kai pašauks mus abu vienuma
ir sapnai paslaptingų miražų,
atpažinsiu tave, nespėliojant,
po skliautais bežadės tylos.