Ne kasdien šešėliai kalba
Žiogo rimas... kas gi bus?
Ašarotos svajos varva,
Stygose kartus midus.
 
Kas palies klostuotą kelią
Ir vingiuotas jo rankas...
Dviračiai žaloja žemę
Pienės kviečia į dausas.
 
Šlamantis šią dieną klevas
Nepasotintas lietus.
Nuginkluotas laiko šleifas,
Užmigdys dangus.
 
Jis ne stebisi, o mąsto.
Rūmus kuria iš raidžių.
Nepajautus aromato
Šimtamečių klausimų.
 
Ar girdi tik tamsią tylą?
Rūkui glostant tau pečius.
Sugražinus seną lyrą
Išskaptuosiu mus pačius.
 
Aš melsva, o tu – geltonas.
Aš danguj, o tu – akmens.
Ir širdis tava – betonas,
Nepravirkdys ji vandens.
 
Ne kasdien šešėliai kalba
Apie juoką ir akis.
Užmiršau aš tavo vardą:
Celsijau! Skandink viltis.