Birželio jazminų žieduos - užsimiršimas lengvas
ir debesys, neturintys krantų kur prisiglaust,
vis kalba su manim lietaus glamonėm,
tie debesys, tai laiko platumos akimirksnių sparnams,
nežinomybės paslaptim mane viliojantys.

Keliausiu aš su jais per dykumas dangaus
atrast žvaigždėtus vieškelius nemirštančių svajonių,
kuomet ir vėl Sekminės mano galvą puoš
beržų vainikais lyg šventuolių aureolėm.

Taip viskas aiškiai išrašyta dieviška ranka
ant laiko platumos bespalvio popieriaus,
aš privalau suprast, ką kalba su manim diena
per debesų lietaus švelnias glamones,
ir perduot viską sau, kas buvo išrašyta žodis žodin.

Birželio jazminų žieduos -
melsvi sapnai nemirštančių svajonių,
ir laukiu vėl, kuomet Sekminės mano galvą puoš
beržų vainikais lyg šventuolių aureolėm.