BŪK MANO...
 
Šimtai aplinkui šviečiančių žvaigždžių,
Aplinkui – tūkstančiai raudonų rožių.
Man jų nereikia. Reikia man tavęs,
Tavo akių šviesos ir tavo grožio.
 
Man reikia tavo kūno šilumos,
Kartu – sparnuotos meilės begalinės.
Svajoju – vakarais šalia užmigt,
Priglaudęs galvą prie tavos krūtinės.
 
Aš noriu amžiams būt su tavimi,
Bent tol, kol žemėje šioje gyvensiu,
Dalintis trokštu net mažais džiaugsmais,
Vargus – pats vienas, rieškučiom išsemsiu.
 
Šimtai aplinkui šviečiančių žvaigždžių,
Rožių žiedai aplinkui raudonuoja.
Tačiau viena, vienintelė esi:
Tave pamačius – širdis suliepsnoja.
 
Būk mano, būki visados....
Ir aš tau tuo pačiu seikėsiu...