Kol žydi pievoj baltos ramunėlės,
Kol puošiasi žiedais darželių gėlės,
Kol saugo ąžuolai nuo vėjo gūsių,
Aš čia buvau, esu ir būsiu.
 
Kol upės pievom vinguriuos lyg kasos,
Rasotą žolę mindys kojos basos,
Kol savo mintims rūbo nepasiūsiu,
Aš čia buvau, esu ir būsiu.
 
Kol varpą subrandina vasarojus,
Kol paukščiui mano žemė yra rojus,
Kol metų naštai spaudžiant nepalūšiu,
Aš čia buvau, esu ir būsiu.
 
Kol saulės spinduliai man rodys kelią,
Kol šviesoforas rodys šviesą žalią,
Kol liko dar jėgų - darbuose triūsiu,
Aš čia buvau, esu ir būsiu.
 
Kai pasibaigs kadencija manoji,
Kai viskas bus ne taip, kaip pats dėlioji,
Kai žemės šauksmui, grįžt į ją, paklusiu ,
Net ir tada jos vaikas būsiu.
 
Nes čia gimiau, brendau, čia mano šaknys,
Čia mano laimė, mano dienos, naktys...