Prabundanti gamta, po įšalo žiemos negailestingo- lyg tavo Sielos veidrodis, paskendęs jis rūke..
Neleidžia jai išsivaduot iš josios rūbo ankšto- atksleisti Meilės galios..
O, įšale negailestingas, paleiski mano Sielą ir leiski jei pajusti Meilę, kokia ji iš tikrųjų- be gailesčio, be melo, be pavydo...
Tyros- lyg pirmas žiedas, miško pakrašty.