GERA ČIA...
 
Per lankas, margom gėlėm nuklotas,
Nuo minčių pavargęs pareinu,
Bet laimingas, nes apdovanotas,
Tuo, kad šitoj žemėj gyvenu.
 
Aš einu per seną žalią mišką,
Geriu giesmes, virpančias ore,
Pamiškėj – upelis garsiai šneka,
Širdį glosto vėsuma gaivia.
 
Prieinu palaukėj baltą beržą,
Liečiu jo nusvirusias šakas,
Ramuma iš medžio lapų sruva, 
Teka per pailsusias rankas.
 
Pakely akmuo, kuo ne Puntukas,
Gal mažesnis, gal šiek tiek grubus,
Liečiu jį ranka, girdžiu jo balsą:
Kužda man, kad aš toks pat stiprus.
 
Tolumoje – vasarojaus laukas,
Už jo – jaukūs ir šilti namai.
Gera man šioj žemėje gyventi –
Čia tikroji laimė ir jausmai.