Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji.
Vagas lig juostas atridens
Nuplovis prakaitų artojas.
Ty negrubus laukų akmuo,                        
Ty šilda širdį menesiena,
I tava kojas ilgis jo –
Takelia per gimtines pievu.
 
A mintis laksta parugėm –
Drugelį margu sauja gauda.
Kvapni pirmoji pradalgė.
Auksinis blyksnis gelsva šiauda.
 
Kai nuk piliakalnia žvelgi,
Kregždė urvinė atkartoja
Danguj nelyg akies vyzdy
Takelia vingius tau pa kojam.
 
A tu aini aini aini
I nesustotum, jei galėtum.
Tik čia savi i artimi,
I an kalnelia daug da vietas.
 
Tik gurkšnis šulinia vandens
I vėl* an kojų atsistoji,
Ty ties saulėlaida rudens
Su kriaukšlala rugines duonas.