Į tavo namus
sugrįžta nugairinti rudenys.
Ant rasotos palangės
miega mėnuo ir žvaigždės.
Sklando naktys, ištiesę sparnus...
Ar girdi, kaip dulksnoja lietus
ir klykia nuo nerimo gervės?
...Per laiko pirštus
sunkias mintys, lyg žiedlapių ašaros.