IŠEIK, POEZIJA...
 
Tu nusibodai, tarsi rudens dargana,
Tu įgrisai, lyg amžinas klaustukas,
Tau knistis po mano jausmus vis negana,
Per tave – sieloj nesisklaido rūkas.
 
Nakties sapnus tu eilių temomis verti,
Bandai tikrovę savaip retušuoti,
Nors šventės nėr – ją sugalvoji ir šventi
Ir ploji sau, kai nieks nenori ploti.
 
Esi tu valkata be mylimų namų,
Kitų kančia – tavo kūrybai penas,
Prostitutès darai tu iš dorų damų,
O prostitutės – tau skaistuolėm menas.
 
Gana. Užteks gyventi nevilties rūke.
Ir menamam̃ džiaugsme gyvent nenoriu.
Išeiki ir pradink kur nors laike,
Prispauski kitą savo eilių svoriu.