O, baltoji Valdove dienos,
Kiek chaoso
                tavoj
                        karalystėj!
Pasiilgau rimties valandos,
Pavargau
                be atodūsio
                                  bristi.

Išopėjo minčių vėriniai...
Išvarvėjo kely slogios mintys...     

Ak, naktie,
                vėlei dangų žemai
Juk nuleidai? –
                        Siekiu apkabinti.       

Įtekėk, įsilieki dangau
Ir sušildyki sielą
                        lyg skirpstą! –

Tik išgėrus tylos... apsvaigau,
Leidus sau
                net verdiktą
                                    pamiršti.