vidūs 
gilumo sulig šuliniais 
dugno nematyt 
virvė su pasauliu 
nutraukta 

*zvangt* 
kažkas pažėrė monetas 
troškimą sugalvojo 
metė kietą šviną 
į mane 

mano vandenuos 
telkšojo tokių daug kaip 
tu, tik kad 
nesu Junona 
nesu romėnė, ar žmona 
nesu ir šiltas apklotas 
Alisai būklų šalyje 

nešaukęs mantrų manęs linkui 
palik su žemės syvais 
tykumoj, aš išsiilgau šnabždesių 
mamos gamtos, 
tavo gyvybei palaikyt 
nesu. 
gimdytojai kvėpuoju. 

kaip tu. tik pamiršai kalbas, 
šaknis ištraukęs aitvaru skridai. 

keliai randuoti. 
desperatiški kariai kaip tu 
kritę, troškę išragauti 
mineralų mano, skendo, 
atsigaivinti troško paslapties 
gėla... 
užtroško. ir tu 

kiurksosi vienas 
po žeme 
drėgmėj 
tarp kaulų samanų 
užtrokši. 

verčiau prilietęs žievę. 
pastovėk. 
nesiūlydamas nieko 
tik save.