Jaunų dienų skubėjime
Ir miesto pakrašty
Beveik nepastebėjome,
Kad mes--staiga--kiti...

Šiandien aš meilės sklidinas:
Kokia šviesa būties!
Todėl ramus į rytdieną--
Nė nemąstai--rities.

Ir skęsta Žemė saulėje,
Ir žydi va rugys,
Ir būt prasmė pasaulyje
Gražesnė rodos vis.

Bet spalvos   žemės mainosi
Gyvenimo sode--
Kitokios skamba dainos jau,
O tu stebies--kodėl?

Kodėl veidai taip darkosi
Ir daros svetimi,
Ir šviesios temsta arkos
Tavajame   kieme?

Bet nieko nepakeisi
Dėl laiko ištarmės...
Čia gal dievai taip teisia,
O keičiamės tik mes...