KALBA
 
Išvėdinom sovietinį tvaiką,
Apsivalėm nuo rusų kalbos,
Kuria Stalino saulė pažėrė
Ant kiekvieno lietuvio galvos.
 
Nuvertėm okupanto paminklus,
Grūto parkas – dabar jų vieta.
Švarios aikštės ir tiltai nuo šiandien
Bus lietuvio vertybėms skirta.
 
Tačiau teršiame gimtąją kalbą,
Svetimų žodžių joje apstu.
Duot lietuvišką įmonei vardą –
Saviniñkui dažnam nedrąsu.
 
O kalba – tai aukščiausia vertybė,
Ji vieningos tautos pamatai.
Nesvarbu, ką Europa mums siūlo,
Atsirinkim, juk nesam vaikai.
 
Esam gabūs ir imlūs naujovėms,
Svetimšãlių išmokim šnekos.
Tik neleiskim jų žodžiais atskiesti
Gimtos savo, Lietuvių kalbos.
 
 
 
 
 
Suprantu. Mūs nedaug. Bet išliksim.
Kalba jungia ir skiria tautas.
Jei kaip ąžuolu kalba tikėsim –
Ji pasieks tolimiausias kartas.