Tėtis Kiškis malkas renka,                           
Pirtį kurs laukymėj.                            
Ko vanduo upely senka? –
Stebis jų kaimynai.
 
Daug vandens kiškučiai nešė,
Kibirėliais sėmė,
Į pirtelę rogėm vežė,                  
O Kiškienė pėrė.
 
Voveraitė strikinėjo
Ant šakų berželių,
Ji labai nusistebėjo –
Retos šakos žalios.                              
 
Kas išskynė išgenėjo?
Tai šeimyna kiškių!                  
Vantų pirčiai jiems reikėjo
Kailiams pert ant viškų.