Kai oro uoste ties išėjimu atpažinau tavo siluetą,
įkaitau kaip liepos asfaltas tą kovo neeilinį ketvirtadienį...
Kai buvau dvidešimties,
bandžiau tave surasti traukiny Hamburg-München
ir pamiršt tave su kitais vyrais...
Dama su Šermuonėliu žaismingai šypsosi,
nes Krokuva arčiau Viduržemio jūros nei Lietuva..
Ar tu prisiminsi mano lūpų žvilgsnį?
Aš niekada neužmiršiu skonio tavo akių...
ant liežuvio galiuko čiulba alchemija.....
Kai sugrįšiu savo batelius padėsiu šalia tavo batų
ir iš šilkinių kojinių išleisiu jausmus,
Tik tu aprenk mane nuogybe ir užklok savimi....
Commenting expired for this item.
No comments