LAIMĖS ŠOKIS
 
Prisimenu, tada apsvaigę šokom,
Ne šiaip sau šokom, laimėj maudėmės abu,
Nelaukdami, kol ims gaidžiai giedoti,
Mes nuėmėme nuo visų veiksmų tabu.
 
Tai buvo ne tik kūno – sielų šokis,
Toks stebuklingas ir beprotiškai gražus,
Tačiau dabar, praėjus kuriam laikui,
Jį pamiršai, nes jis nebuvo tau brangus.
 
Dabar, tikriausiai, su kita tu šoki,
Nejausdamas gailių manos širdies raudų.
Bet baigsis ašaros, išsausės akys,
Manoji siela – išsigydys nuo randų.
 
...........................................................
............................................................
 
Neklausk, ar dar tave sutikt norėčiau,
Nesugrąžinsi to, kas buvo netiesa.
Lyg krintanti  žvaigždė jausmai užgeso
Ir nusidažė šalto rudenio varsa.