Liepos mėnesis barsto į smėlį
pušų sakus,
mano prisiminimų oazėj
žydi geltonos purienos,
linguoja plačialapės varnalėšos,
šiaurėje vasaros trumpos.
- Kada tu išeisi,
niekuomet nesugrįžk čionai,
neatsigręžk atgal, - girdžiu
tavo mirusio balso atgarsį...
Žinau, ką norėjai man pasakyti:
čia upės tekėjo vien liūdesiu.
Aš esu niekieno vaikas,
spaudžiantis prie širdies
tavo antkapio nuotrauką, mama.