Man širdį palaimink

Vis dar tavo bučinio 
žymę jaučiu.
Ji nuolat čia,
ant mano kaktos, -
naktį
lyg žvaigždė šviečia,
dieną
trečiąja akimi virtusi, 
silpnybes ir abejones suima.

Vis dar jaučiu
tavųjų rankų prisilietimą.
Jis visuomet čia,
ant mano pečių, -
dieną
tikiu, jog esu drąsus karys,
naktį
kraujuojančias likimo žaizdas apglėbiu.

Man širdį palaimink
dar kartą,
melskis už mane širdingai, -
juk pasaulį perskrost ketinau 
it ledu sukaustytą upę.