MANO ŽEMĖ
 
Mano žemė – miškai ir šilojai,
Žali kloniai, gėlių pilnos pievos,
Žiedų nuomete skendintys sodai
Ir baltai nusidažančios ievos.
 
Čia gandrai snapais plunksnas kedena,
Skamba upių melodijos tylios,
Šviečia mėlynos ežerų akys,
Sirpsta saulėje varpos nebylios.
 
Aš šioj žemėj jaučiuosi laimingas,
Kol aš čia – mano mintys iškilios.
Aš matau savo  paliktas pėdas,
Kai kur jos, tarsi sielvartas, gilios