MANOJI LIETUVA
 
Sakau, kitaip ramunės žydi
Už mano tėviškės ribų,
Kitaip akis paukštį palydi
Ar bitę – simbolį darbų.
 
Čionai žolė kur kas žalesnė,
Net dilgėlė visai taiki,
Ryto žara šviečia skaistesnė,
Skaniausią duoną čia rieki.
 
Čia kitos spalvos, kitos mintys,
Jaunystės išminti takai,
Čia pírmos nuoskaudos ir viltys,
Svajonių kupini laikai.
 
Šiaip tėviškė – tai namas, kluonas,
Kitur – sodyba vos gyva,
Bet ji – lietuviškumo klonas,
Joj tarpsta mano Lietuva.