MEILĖ PASIBELS...
 
Širdies pavasari, kvailioji
Ir žieduose obels slepies,
Žibuoklės melsvumu vilioji
Ir potyrių naujų tikies.
 
Tu ateini, ne – atšuoliuoji
Žvaigždynų apšviestais takais,
Su sielos negandom kovoji
Ir meilės priesaikų laikais.
 
Išgirsiu aš tavąjį balsą,
Kai meilės maldą vėjas neš,
Tada aš šoksiu lėtą valsą,
Panirus į svaigias svajas.
 
Ir laimės pumpurai krūtinėj
Susprogs, tarsi žiedai obels,
O žiedlapiais takais nuklotais –
Į širdį meilė pasibels.