Liaunų bambukų liemenys
girgžda vėjyje be perstojimo,
tarytum nusidėvėję vežimo ratai,
ir mėnesienos žirgai
tyliai braido po vasaros žolę.
Šią naktį aš - jų piemenaitė,
girdau juos skaidria rasa
iš savo delno,
rugpjūtis visuomet yra dosnus
lietum ir žvaigždėmis.
Aš laukiu kažko žavaus,
kažko keisto, dar niekad nepatirto
ir ieškau priežasties pasilikti,
ir nesurandu kelio,
kuriuo galėčiau išeiti.

Saugokit mano ištikimybės idiliją,
mėnesienos žirgai!