Ar pameni kai dviese, šokom
Po dangum žvaigzdėtu
Šokom o po kojomis šalna

Ar pameni rankas laikiau tavas
Šalta! sušildyti bandžiau
Šypsojais tu nedrąsiai

Ar pameni kalbėjom mes
Plaukus lengvai kedeno vėjas
Tavo balsą tirpdė tamsoje

Pamenu kaip šokom!
Pamenu žvaigždes ir šalną ant žolės
Kuri atskyrė mus nuo žemės balta paklode

Pamenu rankas laikei manas
Sušildyti bandei lietei ir glostei
Ištirpdydamas mane mėnulio šviesoje

Pamenu kaip mes kalbėjom
Tik plaukus baisiai taršė vėjas
Gera buvo tą kart mėnulio šviesoje...
Neapsakomai gera...