Mongolijos klajokliai

Kur senovės karaliai ir karalienės miega amžinu miegu,
Kur gaivus vėjelis švelniai glosto savo sparnu,
Kur staiga dangus prakiūra lietumi gausiu,
Ten svetingoj palapinėj nuostabiai saugu.

Ten šilkais pasidabinus šeimininkė graži
Ant stalo dėsto duoną, džiovintus sūrius,
Arbata su pienu mūsų garbei eina ratu
Ir staiga pakvimpa kumelės raugintu pienu.

O išdidūs, nepriklausomi žemės žmonės
Mongolijos palikimą tęsia svarbų:
Galvijai - erdvėse žaliose,
patys - palapinėse.

Lenkiam galvas jų gyvenimo būdui savitam
Atšiaurioje stepių realybėje.
Tegyvuoja amžinai
Mongolijos klajoklių tradicijų didybė!