Moteris stovi vėjyje
prie namo kampo,
jos žili plaukai
kaip voratinklio gijos
plaikstosi lengvai ir švelniai.
Moteris kiekvieną pavakarį,
išėjusi ant kiemo,
laukia savo tėvo.
Kaimynai žino,
kad jos tėvas
yra iškeliavęs anapilin
prieš daugelį metų,
o moteris vis tebelaukia jo.