NAKTIS DYKUMOJE

Ilgėja vakaro šešėliai,
Iš lėto nyksta sumaištis dienos.
Žara vis blėsta, skliautas vis tamsėja,
Ir dykumos dangus atsiveria žvaigždėms.
Štai čia, kur tvyro Zodiakas,
Kur meteoras švysteli ir dingsta tamsoje,
Mes apsivalę nuo dienos tuštybių,
Po šiuo skliautu žvaigždėtu
Visatoj ieškome sau vietos
Ir mąstome apie pasaulius nepažintus, kitokius...

Ach, akimirkos tos retos!
Ar jos išliks, ar amžiams žus?