Language
Narsumo Angelas
Year of Creation: 2016 | Published: 2017-06-09 | Theme: Apie Narsumo Angelą

Jis ėjo šalimais,
niekieno nematomas,
išskyrus mane,
dangumi plaukė 
pieno debesys,
sijodami baltąją miglą,
lijo lietus
lengvai ir sklandžiai,
lyg utopinio šaltinėlio
čiurlenimas,
nepažįstamo praeivio 
žvilgsnis
pašaipiai varstė mano rankas,
kuomet aš laikiau
išskleistą lietsargį viršum
savo Narsumo Angelo
galvos.
*********   *********   *********
Mus skiria lango stiklas,
Narsumo Angelo
skaidrus šešėlis veidu į mane,
gatvė rami,
saulėlydis, kaip ir vasara,
dalinai ant žemės,
dalinai neišmatuojamoj erdvėj,
aš sugeriu dienos
prasmingus lūkesčius
ir malonias akimirkas,
jaučiu, kaip viskas blėsta
ant tamsios žolės,
ir aš meldžiuosi į Tave,
Narsumo Angelo
skaidrus šešėli.
*********   *********   *********
Mes braidom mintimis
po tirštą baltumą
sniegynų slėnyje,
aš noriu būt ne savimi,
ne savyje,
bet šalto speigo ugnimi,
prisilytėjime
Tavųjų rankų meilės,
kodėl Tu tąsyk
neapsaugojai manęs
nuo juodo keršto... Kodėl?
*********   *********   *********
Mes stovime ant gatvės kampo
aptardami, ką tik patirtus vakaro įspūdžius,
Hilton neonas, ryškus ir įkyrus,
rėžia akis, lyg žaibo botagas,
aš laikau savo žvilgsnį,
nuleidus ant tavo keturkojo bičiulio,
pro šalį praplevėsuoja,
nuo medžio šakos nuplėštas,
geltonas lapas. Ruduo.
Tu kantriai aiškini man, kaip išlaviruot
mašiną iš viešojo garažo,
kokia kryptim pasukti ją, kad neįstrigčiau
senamiesčio triukšmingam sūkury.
Atsisveikiname laikinai,
be jausmingo sudie.
Žinau, kad susitiksime ir vėl, kai tau bus reikalinga
mano moralinė pagalba,
kai tau ramybę vėl sudrums vaiduoklio siluetas.
Kaip gaila, kad jis pavertė tave savuoju įkaitu,
priversdamas tave klajoti
nuo vieno miesto pakraščio į kitą...
Dabar randiesi jo centre,
apšviestame Hilton neono,
tikiesi, kad šviesa apsaugos kambarius
nuo įkyraus vaiduoklio.
Palikdama senamiestį, galvojau
apie tavo keturkojį bičiulį, šiltai ir meiliai
besiglaustantį aplinkui mano kojas,
kažkodėl jis priminė man
a.a. vaikystės katiną,
paskui galvojau apie tavąjį vaiduoklį,
kažkas nedrąsiai palietė mano petį,
ir aš nusišypsojau:
nuleidęs sparnus, ant užpakalinės automobilio
sėdynės rymojo manasis
Narsumo Angelas
*********   *********   *********
 

If you liked, say thanks for author
Nice6

Report a problem

Commenting expired for this item.

Comments

No comments

Poems details
Publications "Margieji paukščiai" 2016 m. Delta Graphics, Inc., USA
Author
  • Poems: 240
  • Comments: 12
  • Last login: 4 months ago