Jeigu būčiau žinojusi - žengčiau žingsnį
Jei būčiau tikėjusi - neičiau trečiais keliais
Pilnas amžių amžius kur gresia susidūrimas
Kur mūsų niekas neklaus ar norėjome mes elgtis kitaip
Kartais žiūrėti mums draudžia mūsų pačių akys,
O kartais mums neduota net pasiklausyti
Kaip tau atrodo kylančių minčių gausa
Kai užsiveria durys, o tu vis dar svajoji
Ar aplamai bent kartą savam kelyje sutikai save
Ar kiekvieną kartą braukei pirštu per skruostą
Matydamas manas akis užburiančias ir tokias ramias
Dar vieną dieną jis man atneš
Mūsų dievo vardas atgaivina pamirštas raides
Prašau, apkabink save
Aš dar išeisiu bet grįšiu paslapčia

As tavo našta, mylinti tave