Nepavargau Tave mylėti
ir mindžiot švelnų žemės smėlį
nuo ūkanoto ryto iki vakaro šešėlių,
nuo dabarties akimirkos iki rytojaus mėlio,
nepavargau Tave mylėti.

Nepavargau ieškot paguodos Tavo žvilgsny,
kai nerimo skeveldros plėšo širdį,
kada viltis suklumpa vieškely tikėjimo
ir ilgesį kedena kiemo orchidėjos,
nepavargau ieškot paguodos Tavo žvilgsny.