Jos akys stikliukai, tamsios kaip naktis,
Jose skendėjo skausmas, įžeista siela,
Jai kartais sunku būti vienumoje su savimi,
Žaisti apgaulingus žaidimus, slėpti ašaras skausminga.
Ji abejinga jūrai, jai arčiau miškų, ežerų - ten ramu. 
Ji norėtų atsikratyti blogos nuotaikos, atgailauti
Nuodėmes, kurių visų neprisimint, bet nėra jai
Vietos, kur galėtų tai padaryti.
Jai tik Dievo atleidimą gauti, o vėliau jam už tai padėkoti.
Apsunko jos dvasia, dabar ji jos akių atspindys..