Aš matau žaliųjų krokodilų fontanus,
Aš jaučiu pasimetusio drugio masturbaciją.
O tavo akys užmerktos,
Nes jautrusis gyvūnas ištrūko į laisvę.

Senam pilkam narve,
Tąnakt įvyko revoliucija.
Mažieji miško gyvuliukai,
Padegė gėdos įstatymo Talmudą.

Kai mes su mažąja gundytoja
Šliaužėme per kopas.
Paslapčia jusdami kaip mažieji pikčiurnos
Ragauja karvės mėsą ir geria vaisingumo pieną,
Tikėdami praregėjimu...

Nes tas oranžinis dangus per daug ryškus,
Kad nepastebėtume kaip dega fontanai.
Ir nejučia girtų gyvačių sriuba išsilieja.
Tavo žiaunų viduje vemia tyra, priklydusi siela.

Aš vis dar matau žaliųjų krokodilų renesansą,
Pakvipusias drugio masturbacijas.
Ir lėtą gyvačių tango,
Po vasariniu oranžiniu dangum
Tviskančią euforiją pergalės...