Žvaigždė klajūnė
kopia debesų takais,
tarytum apsnigtom viršukalnėm,
ji primena svajonę,
užmirštą seniai ir vėl pražydusią
pievagėle gegužio.
     Pabūk žvaigžde klajūne,
     neskubėk išeit į užmaršties
     miglotas tolumas, paliesk svajas
     gyvenimo sparnais, kad neišblėstų jos
     saulėlydžių atsikartojime.
Už lango vėjas
meilės pažadais rimuoja man
pavasario preliudus, pabūk
žvaigžde klajūne, neskubėk išeit
drauge su šlamančiais 
žiedais gegužio.