PAKELĖS ŽMOGUS
Aukšta pušis dangun žiūri,
Liemuo išlakus,
Kokia nuostabi ši žemė,
Koks tyras dangus.
 
Būna šilta, būna šalta,
Man visaip gerai,
Nuo negandų sielą saugo –
Tėviškės kerai.
 
Čia užaugau, sutvirtėjau,
Čia turiu kapus,
Neiškeisčiau šitos žemės
Už jokius turtus.
 
Pušies stiebas brandą kaupia,
Būk ir tu brandus,
Kad tavęs nepavadintų –
Pakelės žmogus.