Sėdžiu ant nutrintos
Biuro kėdės,
Melsva sausio aušra
Stingdo kaulus Iš lėto
Iki pat paskutinių čiulpų
 
Aplink pėdas tušti namai
Iškritę veidrodžio šukėm,
Ir siela kartono
Paryčių prikalta siūbuoja
Ant kreivos vinies
 
O sėdžiu ir sustirusiu
Žvilgsniu matuoju savo vienatvę
 
Ir nežinau
 
Ar aš čia toks šaltas
Ar už lango nutrenktas
Mano dvasios vidus