PER VĖLAI...
 
Meile, tu per vėlai atsiradai,
Tiek metų vienišas klajojau.
Neradęs tavo pėdų kelyje –
Tik meilės lūkesčius savoje širdyje nešiojau.
 
Dabar, tarsi iš niekur atėjai,
Įsėlinai į mano trapią širdį.
Nesuprantu, kodėl šitaip yrá,
Bet mano siela tavo šauksmą vos vos girdi.
 
Širdis nebeplaka būtu ritmu,
Gal – metuose aistra pradingo.
Sakyk, kodėl mane pasirinkai,
Juk aš, stuobrys, nemoku šokt net paprasčiausio svingo.
 
O tau ne svingą – rokenrolą šokt,
Trankiuose  džiazo ritmuos išsilieti,
Todėl nereik manos širdies kankint,
Ne jai bemiegės naktys, kaip ir  paryčiai saulėti.
 
Tu, meile, per vėlai atsiradai,
Širdis nebe sutars su siela.
Išeiki vogčiomis, taip kaip atėjai,
Aš nesiskųsiu, nors mano širdy paliksi gėlą.