Nuo baltos galvelės pienės
Pirmas pūkas atsiskyrė
Ir pamatęs saulę šviesią                        
Viršum pievos nusiyrė.
 
Kur laimingas pūkas skrido?
Ką kely patyrė, matė?
Kai labai aukštai iškilo,
Baltą debesį surado.
 
Koks pūkuotas ir koks minkštas!
Jis visų pūkelių tėtis?
Tik virš pievos kai palinksta,
Barsto lietų tartum rėtis.
 
Pūkas debesį pamilo
Ir tvirtai prie jo prigludo.
Debesėliai netgi spiečiais,   
Mažą pūką stropiai dangstė.                
 
Jie pamanė, kad tai lašas,
Ir išnyks nuo saulės žvilgsnio,
Kad nuo saulės reikia saugot,
Žemėj pumpuro nevilgys.

Daug vandens lašų apsupo
Gležną, trapų pienės pūką,
Vandenėlio prisigėręs
Jis nuo debesio nutrūko.
- - - -
Ir žemyn į pievą kritęs
Žalią pumpurą pagirdė.