PIRMYN Į EUROPĄ
 
Pirmyn į Europą!
– Kokia, sakai, kaina?
Nesvarbu, mokėsim,
Juk ten, sako, faina.
Romá, Mulen Ružas,
Elizejaus laukai –
Galėsim pasiaust,
Sugrįš buvę laikai,
 
Kai kiaulėm ir žąsim
Jų rinką užplūdom
Ir savo tautiečiams
Privalomai grūdom,
O litas smetonos –
Ech, šauni valiuta!
 –Kokia dabar? Euras?
 Gal ir ji ne prasta?
 
Mes arsim, akėsim,
Mašinas gaminsim,
Algas kaip Europoje
Mokamas imsim.
–Ką, pramonės nėr?
Ir laukai dirvonuoja,
O žmonės svetur
Užsidirbti važiuoja?
 
–Sakai, liko biznis –
Tik pirkti, parduoti
Ir paraiškas fondams
Pateikt nevėluoti?
Jei, žemės turėdamas,
Joje nesėsi,
Nedaug, bent jau keletą
Eurų turėsi.
 
Čia nėra problemų –
Nedirbti mes mokam.
Kultūra – kaip reikiant,
Ir geriam, ir šokam,
Aluj ir samanėje
Plauname protus,
Kanapių plantacijų
Plėsime plotus.
 
Pirmyn į Europą,
Tą naują Tėvynę.
Ech, gaila, kad ji
Nėra mano gimtinė.

–Sakai, aš esu
Jau senai europietis,
Daug metų anksčiau,
Negu ėmėm derėtis
Norėdami stot
Į Europos bendriją,
 
Čia lietūs senai
Europietiški lyja.
Ir niekas negali
Man drausti vadintis
Europos žmogum
Ar kitaip, galiu rinktis.
 
Tad, jei iki tol aš
Buvau europietis,
Ko dar iš Europos
Galėčiau tikėtis?
Nebent išgaląsti
Lietuvio noragą,
Tačiau savu  protu
Art bendrą vagą.