Sargiui jau seniai pabodo
Dūkti ir lakstyt po sodą,
Kitą pramogą sumanė –
Gaudo, erzina kamanę.

Jam draugiją vis palaiko
Mažas Micius, jaunas, paikas.
Vejasi taku jie sparčiai
Ir į upę: – Pūkšt! – nuo skardžio.

Oi, kaip šalta! Kailis – šlapias!
Plečiasi iš baimės akys.
Nuo mamos dar barti gausiu! –
Sargiui net nulėpo ausys.

Reikia atsargiau skubėti
Ir po kojomis žiūrėti –
Miciui aiškina mama,
Letena priglausdama.