PRISIMINIMAS
Įauk į mane stipriai
Ir amžinai būk manyje,
Noriu jaustis saugiai
Tavo rankų apsuptyje.

Šnabždėk man tuos žodžius,
Kurių nieks nepasakė,
Geriau jau raudonuoti,
Nei šaukt visu balsu.

Ir tol laikyk mane,
Kol nebebus jėgų,
Tuomet taip lengva dingt
Lavinoje savų kalčių.

Dar kartą stipriai apkabink,
Nenoriu iš tenai pabėgti.
Už lango tykoja grėsmė,
Uždegusi saulės dagtį.