Lieknieji ponaičiai žydrą dangų remia,
Boluoja iš tolo baltieji švarkai.
Mirga atspalviais žaliais aukštai,
Savo plaukus tankius, plačius puošia.
 
Šypsos geltonkasė mergelė šiltai,
Net šviečia ponaičių veidai.
Žalios skarotos suknios krinta plačiai –
Dairosi žemos poniutės mitriai.
 
Taip pat rudos suknutės matos,
Tai jaunutės sesutės juokiasi.
Jų aukštos šukuosenos plaikstos,
Vėjas aplink judriai šlaistosi.
 
Ramybę muzikantai sutrikdo staiga,
Altai, smuikai, violončelės ir fleitos
Suskamba garsiai, širdį pradžiugina,
Suteikia ramybės, stiprybės linksmos.
 
Kodėl gi užmiršo šią vietą žmogus,
Ar jau nusibodo tikrieji namai?
Sugrįžki atgal, pamatyki rojaus vartus,
Sušildysi širdį ir sielą tikrai.